Patricija || book.duo's Reviews > Mano išgalvota šalis

4/5

Pirmąjį pasiplepėjimą su Allende patyriau su Mano sielos moterimis – fainas papliurpimas, truputį paviršiumi, stokojantis visko, ką gavau Mano išgalvotoje šalyje. Jeigu Moteryse autorė naudoja nemažai lozungų ir tiesiog tariamai įkvepiančių pareiškimų, Šalyje gilinasi: į politiką ir istoriją, formavusią tiek ją, tiek Čilę (o pastarosios neatsiejamos, vis dar virkštele sujungtos), geografiją ir kulinariją, kultūrą ir paveldą, sociologinius ir psichologinius visuomenės veiksnius. Daug pasvarstymų apie patriarchatą ir feminizmą, daug prisiminimų – išties Šalyje pati Allende jaučiama kiekviename puslapyje. Jei Moteryse kalbėti galėtų tarsi bet kuri kita patyrusi, įdomi rašytoja, čia jau net ant paties viršelio Allende nuotrauka, čia gausu jos šeimos prisiminimų, grynai asmeniškų patirčių, kurių bendražmogiškumą Allende suvokia, tačiau neprimeta nei skaitytojui, nei visai Čilei. Sunku šių knygų nelyginti ir galiu tik įtarti, kad paskutinioji pasirodė iš Allende ir čia aprašomo negalėjimo nerašyti.

Tikram autorės fanui Šalyje bus ką veikti – daug užuominų į jos kūrybą (tikrai ne visas pagavau, bet dar didesniam gerbėjui – vakarėlis ir džiaugsmas), daug paaiškinimų ir palyginimų, glaudžiai surišančių jos kūrybą ir realybę – šios dvi neatsiejamos. Nors mano skoniui knyga galėtų būti per 50 puslapių trumpesnė, o ir ne kiekvienas geografinis ir politinis niuansas man pasirodė įdomus, turiu nuojautą, kad Šalis skaitytojų Lietuvoje yra nepelnytai nepastebėta – ji verta dėmesio kiekvieno išsilavinusio, besidominčio žmogaus, norinčio patirti ir suprasti šalį akimis to, kuris gali ne tik važiuoti ant nostalgijos, bet ir palyginti gyvenimo Čilėje ir JAV patirtis, gebančio į mylimą tėvynę žvelgti švelniai, tačiau su sveika ironijos, šviesos ir puikaus humoro doze.